Aprašymas

Agato pavadinimas susijęs su upe Achato (lot. Achates, it. Dirillo, Acate) – čia jis pirmiausia buvo rastas. Šiuo metu didžiausi telkiniai randami Brazilijoje, Urugvajuje, Mongolijoje, Gruzijoje, Kryme, Kinijoje ir Indijoje. Kai kurie mokslininkai įsitikinę, jog jo pavadinimas kilęs nuo graikiško Agates, reiškiančio „laimingas“. Randama įvairiausių jo rūšių ir vadinamas jis ne tik agatu, bet ir, pvz., sardoniksas, oniksas ir pan.

Papuošalams agatas naudotas dar Senovės Egipte, ypač raižiniams su šventaisiais vabalais – skarabėjais. Babilone iš agato gamindavo amuletus. Senovės graikų ir romėnų meistrai garsėjo ne tik nepakartojamais agato papuošalais (auskarais, sagėmis, vėriniais), bet ir namų apyvokos reikmenimis – statulėlėmis, vazomis, taurėmis, tabokinėmis. Be to, jie agatu puošdavo ginklus ir balnus. Agatas plačiai naudojamas ir šiuolaikinėje juvelyriškoje bei bižuterijoje.

Gemologai tvirtina, jog agatas gali padėti kovoti net su ligomis, tereikia jį teisingai nešioti. Pvz., esant įsisenėjusiam kosuliui ar anginai reikia nešioti agato vėrinius; įvairioms dantų ligoms – auskarus; apyrankės padės sergantiems podagra; žiedai ant bevardžio kairės rankos piršto saugo nuo kraujagyslių ligų, o ant dešinės viduriniojo rekomenduojama nešioti tiems, kurie linkę į isteriją, kenčia nuo nemigos ar įvairių baimių; sagės padeda atsikratyti astmos, plaučių uždegimo, bronchitų.

Senovės Egipte su agato pagalba žmonės gelbėjosi nuo griaustinio. Keliauninkai, ypač dykumoje, plonas agato plokšteles čiulpdavo, kai imdavo kankinti troškulys. Nuo seno tikėta, kad agatas padeda įsimylėjėliams išsaugoti ištikimybę, lengviau ištverti išsiskyrimą.

Manoma, kad agatas labiausiai tinka gimusiems po Jaučio ženklu, ypač kartu su vario apdaila. Vėžys, Vandenis ir Svarstyklės gali nešioti agato dirbinius su sidabru ar auksu. Žuvims rekomenduotina agato papuošalus nešioti ne dažniau nei kartą per savaitę. O štai Šauliams ir Avinams agatas gali sukelti nervingumą ar paniką, todėl nerekomenduotina jais puoštis.

Pasirinkus agatą kaip talismaną, papuošalo savininkas bus apsaugotas nuo apgaulių, bloga linkinčių ar nesėkmių.

Priežiūra:

• Kiekvieną papuošalą geriausia laikyti atskirose dėžutėse ar minkštuose maišeliuose, kad nesiliestų ir nesibraižytų paviršiai. Be to, kas kartą nereikės narplioti susipynusių papuošalų.
  
• Nelaikykite bet kokių papuošalų – tiek iš brangių metalų, tiek bižuterijos – vonioje ar kitoje drėgnoje patalpoje – korozija gali paveikti metalines detales, dažyti, lakuoti ir pan. paviršiai blukti ir skilinėti, siūlai trūkinėti.
  
• Papuošalams atnaujinti naudokite mikropluošto šluostę, švelnią medvilnę ar šilko gabalėlį, suvilgytą specialiu skysčiu. Baigę nusausinkite papuošalą. Prabangius papuošalus valyti patikėkite juvelyrui. Stiklinėms detalėms pakaks nublizginti sausu skudurėliu.
  
• Būdami saulėje, stenkitės būti be papuošalų – ir dėl to, kad gali kilti įvairios alerginės reakcijos, ir dėl to, kad papuošalas nepakeistų spalvos (kartais ir formos), neprarastų blizgesio ir neišbluktų.
• Dėl saugumo sportuokite be papuošalų – taip išvengsite mėlynių, įbrėžimų ir pan.
  
• Pirtyse visus papuošalus veikia karštis, metalinės detalės net gali nudeginti odą. Baseinuose papuošalai, veikiami chloro ar kitų dezinfekuojamų priemonių, gali pakeisti savo spalvą, formą, blizgesį.
  
• Neduokite papuošalų vaikams. Pirmiausia dėl saugumo – vaikas gali praryti smulkias detales, susibraižyti, įsipjauti ir kitaip susižeisti. Be to, gali negrįžtamai sugadinti.